Mediacija. Tikrasis pranašumas - tai sugebėjimas laimėti nekovojant...

 

 

 

Mediacija paveldėjimo ginčuose

 

Mediacija paveldėjimo ginčuose

XXI a. visuomenės nelabai įsivaizduojame be laisvo, savo nuomonę bei lūkesčius nebijančio reikšti piliečio. Suprantama, jog tokia liberalios visuomenės išraiškos forma turi ir savo neigiamą pusę – ginčus, kurie dažnai kyla iš neįsiklausymo į kito žmogaus lūkesčius, egocentriškumo bei komunikavimo stokos. Tačiau pripažintina, jog ginčo šalims (ypatingai šeimos nariams, giminaičiams) yra nepaprastai svarbu išsaugoti tolimesnio bendravimo galimybę ir taiką tarpusavio santykiuose.

Mediacija, kaip alternatyvus ginčų nagrinėjimo būdas paprastai yra pasirenkama dėl ekonomiškumo, konfidencialumo, orientavimosi į civilinės taikos pasiekimą, galimybės pačioms šalims rasti joms priimtiną unikalų ginčo sprendimą. Esant galimybei laisvai išsisakyti - palengvinamas susikaupęs emocinis krūvis.

Atkreiptinas dėmesys, jog mediacija, lyginant su teisminiu procesu yra žymiai lankstesnis procesas, kuris leidžia reaguoti ne tik į teisines, bet ir psichologines-emocines ginčų paveldėjimo santykiuose kilimo priežastis. Tai ypač svarbu todėl, kad paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja šeimos saitais susiję asmenys, todėl ir ginčai dėl paveldėjimo dažniausiai yra šeimos ginčai. Tokiais atvejais mediacija yra puiki alternatyva, nes šeimos nariai gali siekti privatumo bei gerų tarpusavio santykių išsaugojimo. Nemalonus, užsitęsiąs bylinėjimasis teisme to dažniausiai nesuteikia.

Mediacijos taikymo paveldėjimo ginčuose privalumai

1. Proceso privatumas ir konfidencialumas.

Teisminis procesas dažniausiai yra viešas ir dokumentuojamas, o paveldėjimo atvejai dažniausiai būna susiję su šeimos paslaptimis ir nesutarimais, dėl kurių šalys gali jausti gėdos ir nepatogumo jausmus. Akivaizdu, jog privatumas tampa vertingas ypač tais atvejais, kuomet sprendžiant ginčą iškyla būtinybė viešai atskleisti nemalonius privačius šeimos reikalus. Šiuo atveju mediacija šalims garantuoja visišką privatumą bei konfidencialumą, kuris leidžia šalims jaustis laisviau ir būti atviresnėms, ko pasekoje bus greičiau rastos tikrosios nesutarimų priežastys.

2. Dėmesys ginčo šalių emocinei raidai.

Mediacija suteikia galimybę šalims išsakyti savo požiūrį ir būti išgirstam. Kaip teigia prof. R. D. Madoffas, „Daugybė konfliktų kyla būtent dėl to, kad šalys neturi galimybės papasakoti savo versijos“. Didžioji dalis nesutarimų paveldėjimo ginčuose kyla ne dėl teisinių klausimų, o veikiau dėl įvairių asmeninių nuoskaudų, šeimos tarpusavio santykių bei emocinių vertinimų. Šių ginčo pusių teismas netirs ir nesiaiškins, kadangi teismui rūpi tik teisės ir juridiškai reikšmingų faktų klausimai. Todėl kyla klausimas, kodėl dažnai bandome teisinėmis priemonėmis išspręsti iš esmės ne teisinius ginčus?

3. Patogumas.

 Mediacijos laikas (tam tikrais atvejais ir vieta) nustatomi laisvu dalyvių susitarimu.

4. Ginčo sprendimo efektyvumas.

Mediacija leidžia greičiau nei teisminiame procese, paskirti ir surengti susitikimus, sparčiau priimti sprendimus, o tai tiesiogiai sąlygoja išlaidų sumažėjimą lyginant su teisminio proceso išlaidomis (žyminio mokesčio išlaidomis, dokumentų vertinimo išlaidomis, eksperto darbo valandų apmokėjimu, honoraru teisininkams ir t.t.).

Darytina išvada, jog mediacija paveldėjimo ginčų atveju padeda ne tik siekti socialinės taikos, bet ir prisideda prie šeimos santykių išsaugojimo, kartu suteikdama ir didesnę ekonominę  naudą.