Skirtumas tarp “turgaus derybų“ ir konfliktų sprendimo mediacijos būdu

Skirtumas tarp “turgaus derybų“ ir konfliktų sprendimo mediacijos būdu

Mediacija – konstruktyvus ginčų sprendimo būdas, kurio metu nešališka trečioji šalis – mediatorius padeda šalims išspręsti kilusį ginčą taikiai. Šalių pasirašyta bei teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir teismo priimtas sprendimas byloje. Esminis skirtumas tarp teisme išspręsto šalių ginčo ir mediacijos metu išspręsto šalių konflikto yra tas, jog mediacijoje šalys pačios priima joms palankiausią sprendimą, kuriuo patenkintos lieka abi šalys. Priešingai vyksta teisminiame procese – sprendimo priėmimas priklauso išimtinai teismui (sprendimo priėmimu lieka patenkinta tik vien iš šalių – konfliktas išsisprendė tik formaliai).

Kyla ir kitas klausimas, kuo mediacija skiriasi  nuo šalių vedamų derybų tarpininkaujant advokatams ar tiesiog „susėdimo pasikalbėti“?

Derybų metu šalys ieško geriausio derybinio sprendimo atitinkančio kiekvienos iš šalių interesus. Sprendimo paieška dažnai atsiduria aklavietėje, nes procese dalyvauja tik priešingus interesus turinčios šalys, todėl sunku atsiriboti nuo savo interesų ir pamatyti ginčo visumą. Derybų procesas, kuriame dalyvauja tik priešingus interesu turinčios šalys bei juos atstovaujantys teisininkai, dažnai yra formalus procesas, dėmesį koncentruojantis tik į susiklosčiusio ginčo formalias priežastis.

Mediacijos metu mediatorius siekia šalims padėti atpažinti tikrąsias ginčo priežastis, kurių identifikavimas yra raktas į giliau slypinčius poreikius (pagarbą, pripažinimą, saugumą, finansus,  t.t.). Konflikto šalių poreikių išryškinimas ir jų abipusis pripažinimas mediacijoje yra posūkio taškas, po kurio seka konstruktyvus konflikto sprendimas.

Mediacijos metu priimtas šalių susitarimas ženkliai skiriasi nuo klasikinio derybų kompromiso, kurio metu viena pusė laimi, o kita pralaimi, t.y. viena pusė turi nusileisti, pakeisti savo poziciją ir susitaikyti su praradimu, o kita įsitvirtinti savo pozicijoje. Tokiu atveju elgiamasi kaip rytietiškame turguje, kuriame šalys, norėdamos pasiekti sau palankų sprendimą, iš pradžių reikalaus žymiai daugiau, nei realiai galima tikėtis, tam, kad galiausiai gautų tai, ko nori.

Mediacijos proceso metu tarp šalių nusistovėjusios pozicijos „aš tave gerai pažįstu“ ir tikrųjų asmens poreikių atpažinimo, formuojasi empatija bei supratimas. Mediacija tvirtina, jog abiems pusėms naudingi sprendimai faktiškai yra galimi, tereikia bendradarbiauti, atskleisti savo jausmus ir poreikius, kurie slypi už reiškiamų pozicijų. Atsiveria konstruktyvaus sprendimo paieškos kelias.

Ką konkrečiai reiškia konstruktyvus sprendimo būdas, taps aišku palyginus jį su nekonstruktyviu elgesiu, kaip aprašyta žemiau pateikiamoje lentelėje.

DESTRUKTYVU KONSTRUKTYVU,   TODĖL MEDIATYVU
-elgesys, kuris   remiasi tuo, kad aš esu geras, o tu esi blogas; -elgesys,   kuris remiasi tuo, kad visi žmonės yra geri, tik jų elgesys kartais būna   blogas;
-kita   pusė turi pralaimėti; -mes   abu norime sprendimo, kur laimėsime abu;
Mes   puolame kitą pusę, blogiausiu atveju net naudojame jėgą; -mes   elgiamės pagal taisykles ir bendraujame be prievartos;
-į   kitą pusę aš žvelgiu iš aukšto; -mes   bendraujame kaip lygus su lygiu;
-aš   esu teisus, o tu turi nusileisti; -mes   abu turime skirtingus interesus, jausmus ir poreikius, bet jie traktuojami   lygiavertiškai;
-aš   gudrauju ir slepiu savo ketinimus. -aš   atvirai ir sąžiningai sakau, ką galvoju, jaučiu ir ko noriu.

Tik tie, kurie ieško, randa…

By | 2018-02-01T17:15:38+00:00 July 18th, 2016|Latest Articles|